košė

kõšė sf. (2), kóšė (1) [K] 1. tirštas valgis (ppr. gaminamas iš kruopų, miltų, sugrūstų bulvių), tyrė: Verda kõšę miltinę, kruopų, pusinę, bulvinę Gršl. Išvirė pietums ruginės kõšės Krkl. Prisiviriau, vaikučiai, pakulinės (ruginių miltų) kõšės, tik valgykit! Kdl. Pusmarškonė (iš bulvių ir miltų) kõšė Als. Niekis košė be taukų, geresnė bulvynė Ggr. Tą[ja] košè ji, mergaitė, gyva Jrb. Verdu košę su lašiniais, dar spirgučių reikia DvD437. Košė – ne košė, jei šuo patupėti negalia (jei netiršta) Krž. Viru, viru kõšę, bernai atsilošę (sakoma žaidžiant, vaiko delnelyje pirštu „maišant košę“) Vb. Kas pryš košę (nieko nėra skaniau už košę)! Dr. Kõšė, pridegusi prie katilo, vadinas grandinys J. Ir prašo pelaitė: „Duoj tu man košaitės!“ (ps.) Lz. | prk.: Galėtumei dar nežanytis – priėsi tos kõšės Krš. ^ Pabaidys bobą košè (tuo nenugąsdinsi) Dkš. Peilis eina kaip per košę (labai lengvai pjauna) Jnš. Man pjovimas kaip košę valgyti (nesunku) Krtn. Košės nevalgęs, dalgio nepasuksi Šts. Kokie metai, tokia ir košė LTR(Jrb). Košė – troboje, pienas – klėtyje (sakoma apie neparankų darbą: kai žmogus dirbdamas be reikalo turi vaikščioti ar iš toliau ko nors siekti) PPr376. Kad suvalgei košę, imk ir puodą Sch86. Spirgai košės negadina (geras daiktas nepakenkia) Kt. Namuose kaip košė išvirė (pasikeitė tvarka) Žem. Košė sveikatą iškošė (pasijuokiama iš košės kaip silpno valgio) LTR(Erž). Mudu susivokiam, kad čia, broleli, gali būti košės (gali būti blogai) rš. Iš pasakų košės nevirsi (pasakomis nebūsi sotus) Sim. Iš miego košės nevirsi (iš ilgo miego naudos nėra) Krtn. Iš tų miltų nebus košės (iš to nieko neišeis) Ašb, LTR(Brž). Vienas ir kõšėj prapuolęs (vienas daug nenuveikia, vienam sunku gyventi) OZ25. Da daug reiks košės išvalgyt (dar daug laiko praeis), kol visa suprasi Ob. Kur tiršta košė, ten ir velnias krauna (kas turtingas, tam viskas sekasi) T.Tilv. Jis nenešio[ja] kitur kõšės (nepasakoja kitiems savo šeimos nemalonumų) Krkl. Košė per laukus išdrožė, ė putra kojas auna (nebėr ko valgyti) LTR(Kv). Gardi košytė, iš visų laukų surinkta (medus) LTR(Ant). Mažam puodely gardi košáitė (riešutas) Arm. 2. tai, kas sutrinta, susmulkinta į vienodo tirštumo masę: Iš skrandžio maisto košelė eina į plonąsias žarnas rš. Ant šaligatvių žliugsėjo skysta sniego košė rš. Vaikiną pamatė už kelių sieksnių [sprogusios kulkos] nusviestą ir į košę sumaltą (labai sudraskytą) Pč. Iš visų tik košę padarė (įkritusi bomba sudraskė, sumaišė) Gs. ^ Skrynio[je] tikra kõšė (netvarka) Jnš. Turguj žmonių – tikra kõšė (labai daug) Jnš. Mūsų prūde tų buožgalvių kai kõšės Jrb. 3. iron. protas, smegenys: Tu durnas, tau kõšės maža galvoj Ktk. Trūksta košės į kiautą, ir gyvena biednai Varn. ^ Trūksta į galvą košės saiko, ir namiškius laukan vaiko Varn. Kas įkrės į galvą kõšės, kad pats neturi! Vlkv. Galva didelė, o galvoj košės visai mažai KrvP(Krtn). 4. scom. prk. ištižėlis: Toks pat košė, kaip močia rš.

◊ béržo (beržìnė) kõšė plakimas rykšte: Na, pala, aš tau išvirsiu beržìnės kõšės! Vlkv. Ans nėr kaštavojęs beržìnės kõšės, ka toks pasileidęs Slnt. Įkrėsk jam beržìnės kõšės, tai žinos, kap reik ganyti Gs. Ar tik nereiks jums, vaikai, beržìnės kõšės, kad nerimstat! Iš. Beržo košės vaikeliai nemėgsta KrvP(Krsn).

kaĩp kõšės daug: Sviesto kaip košės Mtl.

karštà kõšė karštuolis: Ė, tas mūsų Jurgis karštà kõšė Pc.

kõšės prãšo apie atšokusius batų padus: Guminis kaunieriukas, o čebatai košės prašo KrvP(Prn). kõšės privìrti (prisivìrti, išsivìrti) Alk pridaryti (prisidaryti) nemalonumų, bėdos: Prisìvirė kõšės, dabar bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Prisivirei košės su tais namais, tai ir srėbk Pn. Prijautė mano širdis, kad išsivirsim košės Žem.

ne vãkar kõšę válgė pirštù (košè šértas) jau suaugęs, viską supranta: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti Šts. Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vakar pirštù kõšę valgiau Mrs.

nuobodžių̃ kõšė; Klvr kas daug ir nuobodžiai plepa, plepys.

plepė̃s kõšė kas mėgsta daug plepėti, plepys: Eik tu, eik, plepės košė! Ggr.